« Grįžti į blog’ą

Visi mes kažkurioje srityje jaučiamės nesaugūs bei neužtikrinti, ir kiekvienas su tuo neužtikrintumu elgiamės savaip, teisingai ar neteisingai. Prieš keturiasdešimt metų Karen buvo labai drovi ir nesaugi, kiekvienas tai galėjo pasakyti. Vos tik pasijutusi nesaugi, ji slėpdavosi, lyg ją kas pultų.

Kai aš pasijusdavau nesaugus, atstatydavau krūtinę ir spoksodavau iš aukšto, elgdamasis kaip tikras „macho“ (vert. past. „kietas vyrukas“). Abu savo nesaugumą reikšdavome skirtingai.

Kiekvienas asmuo kartais jaučiasi nesaugus, ir toje vietoje gali veikti tiek Dievas, tiek velnias. Pasaulyje saugumo ieškoma siekiant pinigų, galios, populiarumo ar tobulos išvaizdos. Tačiau tai nesuteikia saugumo. Vienintelis kelias, kaip įveikti mūsų neužtikrintumą, yra asmeninis santykis su Dievu.

Kai kurie Hebrajams 11 skyrių vadina „tikėjimo“ skyriumi, o 1 Laiško Korintiečiams 13 skyrių -„meilės“ skyriumi. Man patinka 91 psalmę vadinti „saugumo“ psalme. Jei norite gyventi saugiai, tai puiki vieta, kurią verta skaityti, įsiminti ir medituoti.

Pirmoje eilutėje sakoma: „Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka”. Kitaip tariant, jei pasiliksite Jame, Dievas ir užtikrins jums prieglobstį.

„Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje“ – reiškia leisti laiką Dievo akivaizdoje meldžiantis.  Kai jaučiatės nesaugūs, malda yra jūsų saugumas.

Karen ir aš galų gale išmokome maldoje išsakyti ir perduoti savo neužtikrintumą Dievui. Yra trys būdai, kaip jį nugalėti:

1. Atsigręžk į Dievą. Tegul Jis tampa tavo prieglobstis ir tvirtovė, kaip parašyta Psalmių 91 skyriaus 2 eilutėje. Kai Pauliui buvo duotas „dyglys kūne“ (2 Kor 12, 7), jis meldėsi prašydamas Dievo pašalinti savo problemos šaltinį.
Atsakydamas Dievas jam pasakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume“ (2 Kor 12, 9). Tai veda į antrą žingsnį…

2. Pasinaudok savo silpnumu. Kai mes esame silpniausi, Dievo galia pasireiškia stipriausiai mūsų gyvenime. Štai ką atrado Paulius.
Ar tai reiškia, kad neturėtume stengtis tobulėti ar turėtume susitaikyti su kiekvienu mūsų gyvenimo išbandymu? Ne! Bet mes turėtume suvokti, kad mums reikia Dievo. Kai mes pripažįstame savo silpnybes ir atiduodame jas Dievui, Jis tą neužtikrintumą paverčia stiprybe. Išpažindami, jog mums reikia pagalbos, sustiprėjame.

3. Pasitikėkime Dievo malone. Tai reiškia, kad mums nereikia užsitarnauti Dievo malonės. Mums nereikia nieko nusipelnyti. Malonė yra nepelnyta, ir Dievas pasakė Pauliui, kad Jo malonės pakanka. Jos pakanka net tuomet, kai esame visiškai žlugę.
Man patinka būti seneliu, net kai mano anūkai lipa ant mano kelių dėvėdami pilnas sauskelnes. Ar tas kvapas verčia mane mažiau juos mylėti? Visai ne! Mano meilė jiems neturi nieko bendra su tuo, ar jie švarūs, ar ne. Aš visuomet laukiu, kada jie ateis pabūti mano glėbyje.

Dievas taip pat yra toks. Nepaisant to, ką padarėme, esame laukiami Jo akivaizdoje. Dievo malonė mus sveikina, tuomet Dievo meilė mus sutvarko ir pakeičia tą nešvarų vystyklą.

Jei esi žmogus, tikrai tavo gyvenime yra sričių, kur jautiesi nesaugus. Išpažink jas Dievui. Pasislėpk Jo tvirtovėje ir paprašyk, kad Jis pakeistų tavo silpnybes į stiprybę. Jis gali… ir Jis padarys.

Jimmy Evansas
„MarriageToday“ įkūrėjas ir generalinis direktorius

KITI STRAIPSNIAI

« Grįžti į blog’ą

„Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos” (Ps 35, 9).

Ar gali džiaugtis Viešpačiu ir būti ramus, kai išgirsti baisią ligos diagnozę; kai tavo paauglys vaikas negrįžta namo; kai kaimynai važiuoja ilsėtis, o tu ką tik netekai darbo; kai turi išsikraustyti iš namų, bet neturi, kur prisiglausti?

Niekas mūsų geriau neatgaivina kaip asmeniškai gautas Dievo Žodis šiai dienai, kaip Dievo Dvasios prisilietimas bei plačiai atvertos mūsų vidinės dvasios akys. Tuo metu, kai suvokiame Dievo gerumą ir pasitikime Juo, nors aplinkybės kinta ne mūsų naudai, kad Jo pažadai, apsauga bei pagalba ateis pačiu laiku, nepavėluos. Kai žengiame vandeniu ir tvirtai įsikabiname į Dievo ranką, jog ji išlaikys, įvykdys, ką pažadėjo mūsų gyvenime, tuomet atsiveria tikroji laisvė – mes ne tik nebijome nuskęsti, bet dar ir esame atgaivinami to vandens purslų, įgauname daugiau šviežių jėgų bei patiriame atgaivą – poilsį ten, kur buvome varginami sunkių bei neįveikiamų aplinkybių.

Jei kova yra mūsų jėgoms per sunki, leiskime Dievui kovoti už mus – Jis padarys mums neįmanomą dalį, o mes būsime atgaivinti ir išgelbėti. ” ‘Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo. Rytoj išeikite prieš juos. Jie eis Zizo įkalne ir jūs sutiksite juos slėnio pabaigoje, ties Jeruelio dykuma. Jums nereikės kovoti. Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Viešpats jus išgelbės. Judo ir Jeruzalės gyventojai, nenusigąskite ir nebijokite! Rytoj išeikite prieš juos, nes Viešpats bus su jumis!’ “ (Kr 20, 15-17).

Nepamirškime, kad džiaugasmas Viešpatyje yra mūsų jėga! Kad ir kas vyktų aplinkui, melskime, jog Dievas kasdien būtų tvirta mūsų atrama.

J.Kapačinskienė

KITI STRAIPSNIAI

„Esame matę daug vienišų žmonių, kurie taip pavargo laukti, kol atplauks jų laivas, kad net neturi jėgų nueiti į tariamąjį uostą. Kartais taip būna dėl pernelyg didelių lūkesčių.“
(Dr. Les’as Parrott’as)

Šiandien krikščioniškoje aplinkoje sutinkame tiek daug vienišų žmonių, kurie vis niekaip negali rasti tinkamo gyvenimo draugo, dėl to kremtasi ir kankinasi, nepatiria gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo.

Ne visuomet, bet dažną kartą bendraujant su nesusituokusiais suvokiu, kad taip nutinka dėl to, kad mes susikuriame nerealius lūkesčius. Nuo tada, kai tik išmokstame klausytis, mes girdime mūsų tėvus sakančius, kokie mes protingi, gražūs ir ypatingi, ir pradedame tuo tikėti. Tai nėra blogai, tačiau mums reikia ir tų, kurie mums būtų nuoširdūs ir atviri.

Tiesa ta, kad nesate tobuli. Ir žmogus, su kuriuo susituoksite, taip pat nebus tobulas. Ir tai nėra blogai. Mūsų trūkumai daro mus unikalius ir padeda išlikti nuolankiems. Dievas naudoja mūsų trūkumus, kad augdami taptume tokie, kokius Jis norėtų mus matyti, ir tas augimas niekada nesiliauja.

Jei dairotės tikrai puikaus santuokos partnerio, ieškokite žmogaus, kuris žino savo trūkumus bei ydas ir yra pasiruošęs augti. Žmogaus, kuris tikrai pripažįsta, kad turi bėdų ir yra pasiruošęs bręsti bei jas išspręsti, jog galėtų kurti sveikus, visą gyvenimą trunkančius santykius.

Kai tuokėmės su savo vyru abu toli gražu nebuvome tobuli, abu turėjome begales trūkumų, kai kurių net tuo metu neįžvelgėme. Net ir šiandien prabėgus 17 bendro gyvenimo metų tebesami netobuli, bet Dievui atidengiant, parodant ir teikiant jėgų keistis iš vidaus, daugelį trūkumų pavyko paversti privalumais. Aiškiai suvokiu, kad tobula nebūsiu niekuomet šioje žemėje, bet pagrindinis principas, kurio stengiuosi laikytis, – būti tokiu žmogumi, kurio labiausiai reikia mano vyrui. Žinau, kad mano vyras taip pat dėl to stengiasi, o rezultatas – augantis meilės ryšys.

Sveiki lūkesčiai

Nors tobulumo ieškoti nereikia, vis dėlto tam tikri sveiki lūkesčiai ieškant gyvenimo draugo yra būtini. Yra daug realistiškų ir esminių lūkesčių, dėl kurių nereikėtų eiti į kompromisus. Svarbiausia išsiaiškinti, ko jūs tikrai norite bei ko jums reikia iš gyvenimo draugo, ir sutelkti savo dėmesį į žmones, kurie, jūsų manymu, turi šias savybes. Norėdami, kad jūsų lūkesčiai būtų realistiški, pirmiausia atsikratykite paviršutiniškų ir nesvarbių troškimų, o susikoncentruokite į dalykus, kurie tikrai svarbūs.

Kiekvienas gali turėti nesvarstytinų standartų, dėl kurių niekada nereikėtų daryti kompromisų. Geriau jau likti vienam, nei būti su žmogumi, kuris emociškai smurtauja, nesugeba užsidirbti pragyvenimui ar paprasčiausiai jums yra nepatrauklus. Jūsų tikslas išgryninti savo lūkesčius, kad jie būtų sveiki ir realistiški, o ne neįgyvendinami.

Kaip krikščionims pagrindinis jūsų nediskutuotinų savybių sąraše reikalavimas turėtų būti žmogus, kuris kaip ir jūs būtų atsidavęs savo tikėjimui. Žmogus, mylintis Jėzų, kurio gyvenime akivaizdūs vaisiai ir savybės, būdingos atsidavusiems tikintiesiems. Užmegzti santykius su žmogumi, kuriam svetimas jūsų tikėjimas, yra didžiulė klaida, kad ir kaip bandytumėte ją pateisinti.  Taigi surasti stiprų ir ištikimą krikščionį turėtų būti svarbiausias punktas jūsų lūkesčių sąraše.

Kiti dalykai taip pat gali būti svarbūs. Jei esate labai atletiški ir mėgstate sveiką gyvenseną, padarytumėte klaidą tuokdamiesi su namisėda. Jei užaugote sodyboje ar kaime ir svajojate auginti žirgus, būtumėte nelaiminga su miestiečiu, kuris karvės neskiria nuo vištos ir turi pilną spintą aptemptų džinsų.

Jūsų nediskutuotini reikalavimai yra būdingi tik jums ir skiriasi nuo kitų žmonių, tačiau jie tokie pat svarbūs ir pagrįsti. Todėl nebijokite savo mintyse sudaryti tokio sąrašo ir turėti jį priešais save.

Laikykitės tokių pačių standartų

Kai jau sudarėte aiškų nesvarstytinų savybių, kurias norėtumėte matyti savo partneryje, sąrašą, laikas atsisukti ir pažvelgti į veidrodį. Paklauskite savęs, ar jums būdingos tos pačios savybės ir charakterio bruožai, kurių tikitės iš kito. Dar daugiau, ar pasižymite tokiomis savybėmis, kurios tikrai patrauks žmogų, atitinkantį šiuos kriterijus?

Pavyzdžiui, jei vienas iš nesvarstytinų charakterio bruožų jums yra stipri ir nepriklausoma asmenybė, jūs tikrai nerasite tokio žmogaus, jei pats esate bejėgis ir vargstantis. Tikrai ne, jei tie žmonės yra emociškai sveiki. Jei norite rūpestingo ir užjaučiančio žmogaus, tokių žmonių niekada netrauks primadona. Įsitikinkite, kad jums būdingos savybės, kurių ieško toks žmogus.

Jei norite surasti tinkamą gyvenimo draugą, pirmiausia pats tapkite tinkamu žmogumi.

„Nedėkite lygybės ženklo tarp žmogaus vertės ir nepriekaištingo grožio ar išvaizdos! Jei iš savo partnerio reikalaujate fizinio tobulumo, ji ar jis gali to paties pareikalauti iš jūsų. Nei vienas iš jūsų ilgai to neišsaugos. Nepaleiskite meilės dėl klaidingų šių dienų kultūros vertybių.“
(Dr. Džeimsas Dobsonas)

Būkite lankstūs ir plačių pažiūrų

Tiesa ta, kad žmogus, kurio, jūsų nuomone, jums reikia, nebūtinai bus tas, kurį rasite. Nes mes iki galo nežinome, kas mums geriausiai tinka. Galbūt Dievas yra numatęs visiškai kitą žmogų, nei mes įsivaizduojame.

Aš, nuo paauglystės augusi bažnyčioje, buvau tvirtai įsitinusi, kad mano vyru taps ilgai tikintis, puikiai Dievą pažįstantis ir Šv. Raštą bei tikėjimo veikimo būdus išmanantis jaunuolis. Turėjau labai aukštus standartus – melsdavausi, jog mano būsimas sutuoktinis turėtų Dovydo širdį bei Saliamono išmintį. O tai tikrai nėra kasdien sutinkamas derinys. Kai susipažinome su savo vyru, net minčių neturėjau, kad šis neseniai įtikėjęs ir nuoširdžiai be paliovos klausinėjantis apie tikėjimo dalykus (mano nuomone, dar „žalias“) vaikinas, kuriam patiko linksmai leisti laiką su draugais bus mano sutuoktinis. Aš žinojau, ko man reikia, bet Dievas įsikišo ir pakeitė mano nuostatą, širdis pradėjo keistis ir Dievas man parodė, kad būtent šis jaunuolis turi tas savybės, kurių meldžiau, ir dar daugiau, turi tokių, kurių man labai trūksta.

Galiausiai nė vienas iš mūsų iki galo nežino, kokią ateitį Dievas mums suplanavęs. Todėl ieškodami potencialaus sutuoktinio, tikėkitės geriausio, bet visuomet suteikite erdvės veikti Dievui.

Kai judate pagal Dievo valią, kartais geriausia, ką galite suplanuoti, tai pasiruošti būti nustebintam.

Parengė Jūratė Kapačinskienė

KITI STRAIPSNIAI