Pamąsčiau tokį įdomų dalyką. Kai tik atvažiavom į Angliją, pirmas dalykas kar reikėjo turėt - tai stogą virš galvos. Pradžioje nuomavomės kambarį, po to butelį, po to žiūrėk jau pradėjom dairytis ir savo namo.

Ne laurų vainikas uždėtas Tau buvo,
Kai kryžių nešei - liejos kraujas skaistus...
O širdys minioj gal pūliavo, gal puvo,
Erškėčius iškeitusios į gyvybės vaistus.

Ne lygų takelį mynė šventosios kojos,
Pečius spaudė žemėn svoris kryžiaus baisaus,
Aplinkui minia kaip pikti šunys lojo,
“Prikalti!”- girdėjos balsai vis garsiau.

Tu iškentei viską -ir pagiežą, ir mirtį,
Atidavei visą už nuožmius ir piktus...
Bet šiandien pasaulis jau visas tai girdi-
Jisai prisikėlė, gyvas Jis ir už mus!

Tikiuosi laikotės puikiai! Savaitgalį prisnigo vos ne ligi kelių ir tikiuosi, kad galėjot pasidžiaugt gražiais tikros žiemos vaizdais. Bent jau vaikai tai tikrai laimingi buvo. Aš pastebėjau, mes, suagusieji, labiausiai dėl to sniego niurzgiam. Bent jau aš nemėgstu važinėti po sniegą su vasarinėmis padangomis! O kur dar uždarytos mokyklos, nevažiuojantys traukiniai, mėlynės ant "minkštos" vietos :)

Tikiuosi, niekas nesušalot, neapsirgot :) puikus žiemos oras - ir šalta, ir sausa :D

Na, o pradėti norėčiau šiomis eilutėmis:

"Taigi, šventieji broliai (ir aišku sesės :)), dangiškojo pašaukimo dalininkai, įsižiūrėkite mūsų tikėjimo išpažinimo apaštalą ir vyriausią kunigą Jėzų, kuris kaip ir Mozė visuose jo namuose buvo ištikimas jį paskyrusiam." Hebrajams 3:1-2

Ar norėtum būt tarp tų,
Kurie sveikino Karalių?
Klupt su jais visais kartu
Ir dėkot už Tėvo valią?

Ar norėtum pamatyt
Kūdikėlio Jėzaus šypsnį?
Už rankelės palaikyt,
Taip arti, per vieną žingsnį?

Ar norėtum padėkot,
Ten prie ėdžių patikėt,
Nereiks Jėzaus tau ieškot –
Leisk Jam širdį palytėt.

Ar norėtum pažadėt –
Neši gerąją naujieną,
Viltį Viešpaty sudėt –
Dvasioj griaus nelaisvės sieną...

Na ir dienelė buvo šiandien... Šiaip aš nesu prietaringas: nebijau pirmadienių, 13-tos dienos penktadienių, nebijau nei skristi lėktuvais 13-tą dieną. Tiesa, jeigu kas dar nepastebėjote - kai kitą kartą skrisite lėktuve, pažiūrėkit - lėktuvuose nėra tryliktos eilės :) Tai va, nors kai buvau mažas, buvau gan prietaringas, tačiau visa tai išgaravo, kai patikėjau Kristumi. Tiesa, dar grįžtant prie 13-tos dienos, jeigu norit tikrai sutaupyt ir skristi pigiau, užsisakinėkit bilietus 13-tos dienos skrydžiams.

Tu prisikėlei...
Ramybe, meile
Apgaubei pasaulį.
Tu prisikėlei...
Laimingas, kas
Pažino Tavo saulę.

Tu prisikėlei...
Taika nušvito
Žmonių akys.
Tu prisikėlei...
Stebuklų kiek
Aplinkui visi matė.

Tu prisikėlei...
Viltis sudėjai
Į kiekvieno širdį.
Tu prisikėlei...
Tavimi seka minios,
Ar Tu girdi?

Tu prisikėlei...
Atidavei gyvybę ir
Praliejai kraują.
Tu prisikėlei...
Kad mes gyventume
Gyvenimą, ir naują...

Žinot, didžiausias turtas, kokį žmogus gali turėti šioje žemėje, tai ir yra tie žmonės, kurie mus supa - tėvai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, giminės, draugai ir kaimynai. Vieną dieną viskas prapuls, išliksim tik mes, amžinos būtybės, ir mūsų santykis į tuos žmones. Vieną dieną pasibaigs darbai, mokslai, atostogos ir įvairiausi malonumai. Net bažnyčios susirinkimai ir tarnavimai pasibaigs, kai mes susitiksim su pačiu Kristumi.

Štai ką tik „uždarėme“ olimpiadą ir greitai nurims tas šurmulys, kurio vieni su jauduliu laukėme, o kiti kaip išgalėdami vengėme. Ir visgi iš vienos pusės olimpiados pavyzdys mums gali labai puikiai pasitarnaut.

"Bet nepajudinamai stovi Dievo pamatas su iškirstu įrašu 'Viešpats pažįsta savuosius' ir 'Teatsitraukia nuo neteisybės kiekvienas, kuris garbina Viešpaties vardą'."
(2 Tim 2: 19)