Mūsų su Karen santuoka nėra tobula. Mes drauge patyrėme daugybę išmėginimų, tačiau jau prieš daugelį metų, kai Dievas pradėjo darbuotis su kiekvienu iš mūsų asmeniškai, o vėliau ir tvarkyti mūsų tarpusavio santykius, nusprendėme, kad mūsų santuokos centrinė ašis bus Dievas. Tai tapo mūsų tikslu.
Labiau nei kas nors kitas, būtent šis tikslas mus ir palaikė. Mes elgiamės teisingai dėl savo atsidavimo Jėzui Kristui. Tai reiškia, kad mes savo santuokos problemas nešame Jam. Pasitikime, kad Jis išlaikys mūsų santuoką gyvą ir veiksmingą. Mūsų santuoka egzistuoja dėl vienos priežasties – nes siekiame Dievo mums numatyto tikslo. Mes dviese tapome viena, nes tokia buvo Dievo valia mums.
Kas pažįsta Karen ir mane, žino, kad mes esame labai skirtingi žmonės, mes dvi skirtingos asmenybės. Kai tik susituokėme, nustebau supratęs, kokia mano žmona gali būti užsispyrusi. O ji nustebo suvokusi, koks aš galiu būti dominuojantis.
Mūsų santuoka niekuo nesiskyrė nuo daugumos santuokų, kur dažnai vienas su kitu sutuoktiniai ginčijasi ir kovoja. Dėl šios priežasties mes vos neišsiskyrėme.
Kaip du visiškai skirtingi, turintys tvirtą savo nuomonę žmonės gali sutarti? Kaip dviem skirtingom asmenybėm kartu pasiduoti Dievo valiai?
Atsakymas būtų toks: užuot kovoję ir ginčyjęsi vienas su kitu, sutuoktiniai tutėtų pasiduoti ir paklusti vienai Galvai – Viešpačiui Jėzui Kristui. Mudu su Karen niekada nediskutuojame, kas yra mūsų santuokos “bosas”, nes mes jau seniai nusprendėme, kad Jis yra mūsų santuokos ”Bosas”.
Laiške Efeziečiams rašoma: “Pakluskite vieni kitiems Dievo baimėje” (Ef 5, 21). Čia Paulius duoda nurodymus sutuoktiniams, jau sekančioje eilutėje jis mokina, kad žmonos būtų klusnios savo vyrams, o vyrai turi aukotis dėl savo žmonų, tačiau 21 eilutė nurodo “pakluskite vieni kitiems”.
Mūsų santuokos pradžioje, kai išgyvenome sunkiausią laikotarpį, aš nežinojau šios eilutės. Iš tiesų aš visai nežinojau Šv. Rašto, išskyrus vieną vietą iš Efeziečiams laiško, kur rašoma, kad žmonos turi paklusti savo vyrams. Reguliariai šią vietą cituodavau Karen, nes man atrodė, jog ji gerai to nesupranta.
Galiausiai aš suvokiau, kad tai ne mano darbas – būti mūsų santuokos viršininku. Karen taip pat nebuvo tinkama viršininkė. Mes turėjome paklusti vienas kitam, o tuomet kartu pavesti mūsų santuoką į Dievo rankas.
Šiandien mūsų santuokoje nėra nieko, dėl ko nesutartume. Kodėl? Nes daugelį metų mes praktikuojame šį principą, kai reikia priimti sprendimus: pirmiausia apie tai kalbame, tuomet dėl to meldžiamės. Mes drauge siekiame Dievo valios.
Kai atrandame Jo valią, mes neprivalome niekuo įtikinti vienas kito. Nesistengiame dominuoti ar bauginti viens kitą, kad įtikintume savaip. Taip pat užsispyrę nesilaikome savo, bet pasiduodame. Mes tik sekame Dievo nurodoma linkme.
Dievo valia bus tobula. Šimtu procentų Jis jus nuves į pažadėtąją žemę. Žmonės turi ribotą išmintį ir ribotą perspektyvą, tačiau Dievas tikrąja ta žodžio prasme čia buvo nuo pat pradžių. Jis tiksliai žino teisingus sprendimus, kuriuos turime priimti, ir jei Juo pasitikėsime, visada priimsime geriausią sprendimą.
Ieškodami Dievo valios nieko nepraranda nei vyras, nei žmona. Jūs abu laimite, nes kai rasite Dievo valią, jūs taip pat rasite Jo palaiminimą ir Jo ramybę.
Kas vadovauja jūsų santuokai? Padarykite Dievą savo santuokos vadovu, tai yra svarbus žingsnis norint tapti vienos širdies.
Jimmy Evansas
„Marriage Today” įkūrėjas ir generalinis direktorius
Recent Comments