Susikauk su savo Golijotais
You are missing some Flash content that should appear here! Perhaps your browser cannot display it, or maybe it did not initialize correctly.
Dievas nori, kad mes savo gyvenime patirtume pergalę. Taip, mes esame atpirkti Kristaus krauju, tačiau realiai ta pergalė mūsų gyvenimuose nepasimato per vieną dieną. Taip, kaip ir vaikas, kad ir kaip norėtų būti panašus į savo tėvą, netampa toks per vieną dieną. Turi praeiti laiko, jis turi užaugti, tai - procesas, kurio kiekvienas etapas yra be galo svarbus.
Panašiai ir su mumis dvasioje. Mes turime augti ir panašėti į Kristų, o tai neateina akimirksniu, bet reikalauja laiko ir darbo. Tam turime atnaujinti savo protus, sugriauti juose esančias tvirtoves, susikauti su savo Golijotais, pavergti, kaip apaštalas Paulius sako, kiekvieną mintį Kristui.
Šio pamokslo metu Vilma kalba apie tvirtoves - baimę, neapykantą, neatleidimą, nevisavertiškumą - kurios daugiau ar mažiau yra įsitvirtinusios mūsų protuose. Tai tarsi mūsų Golijotai, su kuriais mes turime susikauti. Jų neįveikę negalime tikėtis laisvės ir pergalės. Jų neįveikę negalėsime išvysti to, ką Viešpats yra mums paruošęs.
Skaitytos Šv. Rašto vietos:
Romiečiams 12:1-3
Mato 14:13-21
Mato 6:14-15
Nuostabiai perteiktas Dievo
Nuostabiai perteiktas Dievo žodis apie žmogaus dvasinės kelionės duobes ir kaip reikia keltis iš Jų. Manau, kad taip svarbu yra per Dievo žodį parodyti Kristaus širdį, nes tik taip matydami mes galime gėrėtis Dievo gerumu ir esame skatinami keistis bei daugiau siekti tikrojo pažinimo.
Ačiu Vilmai už tą gyvą atsidavima Kristui.
Vydmantas