Remdamasi visai nesenai atliktų tyrimų rezultatais Jungtinės Karalystės labdaros organizacija “Hope” (“Viltis”), užsiimanti švietėjiška veikla ir kova su narkotikais ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis paauglių kartoje, ragina visuomenę iš esmės pakeisti savo požiūrį į alkoholį. Praėjusią savaitę išplatinto tyrimo išvadose teigiama, jog alkoholis yra “pavojingesnis nei krekas, heroinas ar ekstazis”.

Tyrimo tikslas buvo įvertinti įvairių psichotropinių medžiagų įtaką vartotojų psichinei ir fizinei sveikatai, kaip jų vartojimas yra susijęs su nusikalstamumu, nesutarimais ir sunkumais šeimose, bei kokią žalą jų vartojimas padaro vartotojams bei platesnei visuomenei apskirtai. Tyrimo bendraautorius, beje, yra ir anksčiau vyriausybės patarėjo narkotikų klausimais pareigas užėmęs profesorius David’as Nutt’as.

Psichoaktyviųjų (veikiančių psichiką) medžiagų samprata daugiausia vartojama medicinos srityje ir apima ne tik narkotikus ar veikiančius psichiką (psichotropinius) vaistus, bet ir alkoholį, tabaką bei kofeiną. Kasdienėje kalboje apie narkomanijos ir priklausomybės problemas narkotinės ir psichotropinės medžiagos vadinamos tiesiog narkotikais ir galbūt todėl tai ir trukdo žmonėms suvokti alkoholio vartojimo padarinius ir žalą.

Padėtis Lietuvoje

Narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų problema opi ir Lietuvoje. Narkotikų kontrolės departamento prie LR vyriausybės žiniomis Lietuvos gyventojai labiausiai smerkia heroino ir kanapių vartojimą, tačiau tik vos daugiau nei trečdalis smerktų žmogų, kuris per dieną surūko 10 ar daugiau cigarečių ar išgeria 1 ar 2 alkoholinio gėrimo vienetus keletą kartų per savaitę. Jaunesnio amžiaus (15 – 34 m.) gyventojai tolerantiškesni žmonėms, turintiems vieną ar kitą žalingą įprotį. Vieną ar du kartus pabandžiusio vartoti ekstazį žmogaus nesmerktų 45 proc. 15 – 34 m. gyventojų ir 27 proc. 35 – 64 m. gyventojų.

Lietuvos gyventojai mano, kad didžiausią pavojų fizinei bei psichikos sveikatai sukelia reguliarus kanapių rūkymas ir vienas arba du bandymai vartoti kokainą ar kreką, o savaitgalį suvartojami 5 ar daugiau standartinių alkoholinio gėrimo vienetų gyventojų manymu padaro mažiausiai žalos fizinei bei psichinei sveikatai.

Alkoholis - pavojingiausia medžiaga

Nors JK šviežiai atliktame tyrime neneigiama, kad heroinas, krekas ar amfetaminas yra medžiagos, labiausiai kenkiančios pačiam vartotojui, mokslininkai nustatė, kad alkoholis, heroinas ir krekas yra trys pavojingiausios medžiagos visuomenei apskritai, o alkoholis šioje trijulėje užima pirmąją vietą.

Tyrimas padarė išvadą, kad šiuo metu vyriausybės taikoma narkotikų klasifikavimo sistema mažai dėmesio skiria tam, kokią žalą viena ar kita medžiaga daro apskirtai.

Labdaros organizacijos “Hope UK” atstovė Marolin Watson pritarė profesoriaus D.Nutt’o išvadoms, sakydama, kad alkoholio vartojimas sukelia daugiausiai žalos sveikatai, žmonių tarpusavio santykiams, o taip pat ir įvairių socialinių ir ekonominių problemų todėl, kad yra legali ir plačiai naudojama medžiaga.

Ji taip pat išreiškė susirūpinimą Alcohol Concern organizacijos išplatinta šviežia statistika, kurioje skelbiama, kad nuo 2002 iki 2007 metų dėl alkoholio perdozavimo į ligoninę atvežtų jaunuolių iki 18 m. skaičius išaugo net 32%.

O kaip dėl lietuvaičių Londone?

Su šia problema Londone kasdien susiduria ir kovoja priklausomybės ligų dienos centras "Alfa". Centre šiuo metu gydosi 10-15 žmonių, kurių amžius yra nuo 17 iki 59 metų. Keturi iš jų - lanko ne tik dienos centrą, tačiau gydosi pagal specialią reabilitacijos programą. "Alfa" vadovas Vladas Pocius patvirtino, kad į centrą dažniausiai kreipaisi būtent nuo alkoholio priklausomybės norintys išsivaduoti asmenys. Nuo šios priklausomybės vaduojasi ir šie keturi reabilitacijos programos besilaikantys lietuvaičiai.

"Narkomanas paprastai greičiau susivokia, kad yra priklausomas ir todėl besigydantys narkomanai yra jaunesnio amžiaus. Alkoholikui gi gali užtrukti daug ilgiau, kol jis suvoks ir pripažins, kad turi problemų." - kalbėjo Vladas. - "Alkoholis mūsų kultūroje yra tarsi 'tradicinis patiekalas', jį vartoja kone kiekvienas ir priklausomybė jam vystosi pamažu. Tačiau alkoholio daroma žala yra nepaprastai didelė: vieną ar kitą kartą alkoholyje pamėginęs savo problemas paskandinti žmogus po turputį klimpsta į liūną, o tada viena bėda veja kitą, kol galiausiai žmogus nebegali be to gyventi, susidaro bendravimo kompleksai, skiriasi šeimos, traumuojami vaikai, netenkama darbo. O vis naujai atsirandančias problemas vėl skandinant alkoholyje, jos, deja, ne mažėja, bet atvirkščiai - auga."

“Labai gaila, bet kenčia ne tik suaugusieji. Mums jau seniai laikas pakeisti savo požiūrį į mėgstamiausią narkotinę medžiagą." - kalbėjo "Hope UK" organizacijos atstovė M.Watson - "Reikėtų, kad daugiau žmonių permąstytų savo gyvenimo būdą ir visiškai atsisakę alkoholio atstatytų visuomenėje prarastą pusiausvyrą ir įrodytų, kad galima gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą be nė vieno lašo alkoholio. Mes skolingi tai savo vaikams.”

Tačiau bandymai tiesiog nebevartoti alkoholio ar narkotinių medžiagų, pasak V.Pociaus, labai dažnai būna nesėkmingi, nes vien nevartoti nepakanka. Reikia išsiaiškinti priežastis ir užpildyti žmoguje atsiradusią tuštumą. Dienos centras "Alfa" šiuo metu ir dirba stengdamiesi padėti žmonėms atrasti save, užpildyti savyje susidariusią tuštumą ir vėl integruotis į visuomenę pilnaverčiu žmogumi. Procesas dažnai nėra trumpas ir tikrai nėra lengvas, reikalaujantis daug pastangų tiek iš besigydančiųjų, tiek iš centre besidarbuojančių specialistų. Šiandien centras "Alfa" dirba visu pajėgumu ir, deja, negali priimti gydytis visų besikreipiančiųjų. Labiausiai riboja finansinių lėšų ir savanorių trūkumas, todėl norėtume pasinaudoti šia proga ir paraginti tautiečius paremti dienos centrą bei skleisti žinią apie jų darbą savo pažįstamiems ir draugams.

Straipsnį paruošė Vaidė Grainienė