IŠ MOTERŲ SAVAITGALIO SUGRĮŽUS...

Štai keletas iš moterų susitikimo su Dievu savaitgalio grįžusių moterų liudijimai.

Svajonė

Pradžioje buvo svajonė... Svajonė gimė pastorės Vilmos širdyje: “kaip gerai būtų rengti lietuviškus susitikimo su Dievu savaitgalius!“ Ir taip iškilo klausimas: “Viešpatie, kada?“ Ir štai vieną dieną Viešpats pasakė: “Dabar! Dabar atėjo metas!“

Saulėta penktadienio popietė. Dvidešimt šešios mūsų bendruomenės moterys susirinkome į Annan Court konferencijų centrą – į nepaprastai gražią Kensington Temple bažnyčiai priklausančią vietovę. Važiavome laukdamos naujo Viešpaties prisilietimo, naujo patepimo ir išgydymo. Atviromis širdimis laukėme ne iš puikių keturių tarnautojų, kurias Viešpats naudojo ypatingu būdu, bet iš paties Viešpaties. Ir tikrai nelikome sugėdintos!

Jau vakarinis tarnavimas prasidėjo pilnu meilės Šventosios Dvasios judėjimu... Giesmės iš Virgaudos širdies, kuri ir vedė viso savaitgalio šlovinimą, liejosi su didžia ramybe ir meile... Stebėjausi šia jauna mergina, kuri pripildyta Dievo Dvasios, ištvermingai mus vedė giesmėje į tas slapčiausias širdies vietas, kurias Viešpats norėjo atverti ir išgydyti... Pastorės Vilmos žinia apie tėvišką Dievo meilę skambėjo, kaip pačio Dangiškojo Tėvo kvietimas: “Nieko nebijokite, atsiverkite Mano meilei ir Aš Pats jus apvalysiu, priglausiu ir išgydysiu jūsų žemę...“

Šeštadienis. Taip gera šlovinti Viešpatį! Dievo meilė veda mus vis giliau ir giliau. Žinia skambėjusi tokiomis labai reikalingomis temomis, kaip “Nuodėminga žmogaus prigimtis“, “Kryžiaus jėga“, “Atleidimo ir atsisakymo teisti galia tavo gyvenime“, padėjo mus atkasti mūsų širdyse paslėptas nuodėmės šaknis bei pamatyti širdies žaizdų priežastis. Kiekvieną žinią Viešpats užantspaudavo malda ir pranašišku žodžiu kiekvienai iš mūsų. Nigrita pasidalino apie vidinį išgydymą. Jos pačios asmeniniai išgyvenimai siekiant laisvės Kristuje bei širdies išgydymo labai giliai palietė mūsų širdis. Vakarinis išlaisvinimo tarnavimas buvo tikras triumfas prieš velnio melą ir nuodėmes – laužo ugnyje supleškėjo ant popieriaus lapų surašytos mūsų nuodėmės, kurias tarnavimo metu mums priminė ir iškėlė Šventoji Dvasia. Šventėme pergalę, kurią iškovojo mums Kristus!

Sekmadienio rytas. Pilnos dėkingumo mūsų širdys gieda naują giesmę Viešpačiui! Nigrita kalbėjo apie tai, kaip išsaugoti gautą laisvę Kristuje ir gyventi tikėjime. Išgirdome puikių, Dievo išminties pilnų pavyzdžių. Tuomet Vilma kalbėjo apie Šventosios Dvasios pripildytą gyvenimą. Dalinomės Viešpaties vakariene, o malda dėl Šventosios Dvasios pripildymo giliai jaudino mūsų širdis ir mums nuostabiai patarnavo.

Savaitgalis užantspauduojamas vandens krikštu – aštuonios moterys sąmoningai pašventė savo gyvenimą Viešpačiui!

Šios trys dienos praleistos stovykloje buvo tikras palaiminimas ne tik dvasiai, bet ir sielai bei kūnui. Turėjome puikią galimybę pertraukų metu pabendrauti, pasidalinti išgyvenimais ar paprasčiausiai pasidžiaugti viena kita. Juk ne visada turime tiek laisvo laiko bendravimui. O toks skanus maistas buvo tikra palaima kūnui.

Svajonė tapo tikrove ir, atrodytų, taip ir pasibaigė, bet Viešpats sako: “Tai ne pabaiga, tai tik Mano darbų, Mano veikimo pradžia...“ O ačiū Tau, Viešpatie!

Danguolė Stonienė

Nuo ugnies pabėgau

Ruošdamasi išvažiavimui džiaugiausi, kad krepšys tik vienas gavosi, ir kad turėsiu progos kelias dienas pailsėti nuo šeimyninio šurmulio bei pastovaus skubėjimo.

Pirmą dieną maldos metu stipriai įsikibau į tarnautojos rankas ir... pamačiau tokį vaizdą. Stoviu prie atidarytų durų slenksčio ir jaučiu, kaip pro tas duris tarsi lengvas vėjelis pučia į mane maldos žodžiai, o aš nedrįstu įeiti. Nedrįstu ir negaliu, stoviu kaip įbesta, nors puikiai žinau, kad už tų durų – gera ir ramu, kad ten pučia teisingas vėjas. Kitą dieną pildydama 'išlaisvinimo anketą' ypatingai džiaugiausi, kad pagaliau atsikratysiu visų savo baimių, o kai pamačiau punktą apie išlaisvinimą iš mirties dvasios, supratau visą tiesą, kodėl Dievas mane čia atvedė. Ir visai ne nuo šeimos pailsėti važiavau, kaip pradžioje galvojau, o išsivaduoti iš minčių apie mirtį, kurios jau beveik visus metus vis kirbėjo mano galvoje. O istorija tokia, kad būdama 16-os metų labai susižavėjau Salomėjos Nėries poezija ir biografija. Poetė buvo labai meniškos sielos, ir aš vos tik pradėjusi mokytis meno mokykloje pasijutau labai ''didele menininke'' ir dažnai palygindavau save su ja. Poetė mirė jauna, nuo vėžio. Mintis mirti jaunai man visai patiko ir netgi gražiai skambėjo, bei derinosi prie mano stiliaus. Vienai draugei taip ir pasakiau: 'man atrodo, kad ir aš mirsiu jauna'. Pasakiau ir pamiršau, o žodžiai nusėdo giliai. Tik paskutiniu metu vis dažniau ir dažniau iškildavo mano neatsargūs žodžiai. Pradėdavau matyti vaizdus, kaip aš mirštu – ar tai liga, ar avarija, ar dar kas nors. Mane kaskart apimdavo didelė baimė, pradėdavau gailėti savo mažų vaikų ir vyro, galvodama, kaip gi jie be manęs gyvens. Visomis jėgomis ir būdais bandžiau tuos vaizdus išvyti ir ignoruoti, ramindama save, kad tai – tik mano išsigalvojimai. Todėl ačiū Dievui už šį savaitgalį, kurio metu man atsivėrė akys ir meldžiantis išlaisvinimo iš mirties dvasios linko kojos. O po maldos, žvilgsnis užkliuvo už ant sienos prikalto ženklo “Fire Exit''. Įsižiūrėjau į žaliame fone nupieštą baltą žmogeliuką, bėgantį pro baltas duris. Supratau... Nuo ugnies pabėgau ir slenkstį peržengiau.

Ačiū Dievui!

Elvyra

Atleidimas atnešęs ramybę

Nors prasidėjus savaitgaliui mums patarė geriau nesikalbėti mobiliuoju telefonu, aš visgi paskambinau savo vyrui paklausti, kaip jiems sekasi. Išgirdusi žinią buvau sukrėsta. Vaikai buvo palikti pas pažįstamus, o vyras grįžo namo tik po vidurnakčio “išlenkęs porą kokteiliukų“. Negana to, kad buvau pritrenkta, mano širdį taip pat pripildė pavydas ir kitokie pamąstymai, kad galbūt jis buvo man neištikimas. Bet taip bemąstant išgirdau: “Kodėl tu taip galvoji, juk tai – netiesa. Jis ramiai namie guli lovoje, o tu čia prisigalvoji ir nerviniesi” Ir aš pasakiau: “Dieve, parodyk man, kodėl aš taip mąstau?” Ir prieš akis pamačiau tokį vaizdą: aš jauna, laikau ant rankų mažą vaiką, o mano vyras – Vokietijoj. Atėjusi paštininkė sako: 'kaip tu nebijai paleisti savo vyrą, tokį jauną, juk gali jis ir kitą susirasti?' Po to ir kiti žmonės vis numesdavo kažkokias replikas. Tačiau Dievas man parodė visus veidus, aš jiems atleidau, palaiminau Jėzaus Kristaus vardu, ir paprašiau, kad man atleistų už tai, kad juos nuteisiau. Įkvėpiau gaivaus oro ir užmigau. Tas oro gūsis buvo toks gaivus, jog atrodo po to miegojau kaip kūdikis iki pat ryto.

Gita

Laisvė

Man labai palengvėjo kai aš išpažinau Dievui visas savo nuodėmes. Aš dabar drąsiai galiu tvirtinti, kad esu laisva ir sustiprinta, nes Viešpats mane padrąsino. Maldos metu išvydau grandinėmis surakintą baisų velnią ir supratau, kad mane saugo Dievas.

Žana