Toli, toli (nors iš tiesų - nelabai, gal tik kokių 60 mylių nuo pagrindinės mūsų bažnyčios susirinkimų vietos), rytų Sasekso grafystės miškų glūdumoje, kur gyvena voveraitės, laukiniai zuikiai ir įvairūs kiti miško gyvūnai, stovi trobelė...

Toli, toli (nors iš tiesų - nelabai, gal tik kokių 60 mylių nuo pagrindinės mūsų bažnyčios susirinkimų vietos), rytų Sasekso grafystės miškų glūdumoje, kur gyvena voveraitės, laukiniai zuikiai ir įvairūs kiti miško gyvūnai...

stovi trobelė...

Na, iš tiesų tai ne trobelė, bet KT bažnyčios konferencijų centras Annan Court, kur paskutinį, labai šaltą lapkričio savaitgalį susirinkome laukti kažko ypatingo iš paties Dievo. Nors keletui dienų atsiskyrusios nuo kasdienių rūpesčių ir rutinos troškome išgirsti, ką mums nori pasakyti Viešpats, laukėme Jo paguodos, šviesos, meilės ir atsakymo.

Kelionė ne visoms buvo sklandi: vienos užsilaikė darbe, kitos pasiklydo, o dar kitos užstrigo eismo kamščiuose - visgi penktadienio vakaras... Kai kam kelionė truko net 4 valandas! Tačiau visi šie trukdžiai tik dar labiau sužadino širdį ieškoti ramybės ir atsakymų pačiame Dieve, nes kitur ramybės ir nerasi - visi gyvenimo rūpesčiai ir nesklandumai ją tik nuolatos mėgina iš mūsų atimti.

Na, bet gal užeikime į vidų... Lauke šalta...

O viduje - šviesu ir šilta. Ramoje aplinkoje visos drauge giedojome Dievui giesmes, o susirinkusioms moterims ir merginoms malda patarnavo ir Dievo žodžiu dalinosi pastorė Vilma bei jos padėjėjos Diana ir Nigrita.

Arbatos petraukų metu buvo galima paprasčiausiai ramiai pasėdėti, pamąstyti ar pailsėti, pabendrauti bei aptarti rūpimus klausimus su tarnautojomis.

Pastorė Vilma kalbėjo apie mūsų vertę ir tai, kaip Dievas į mus žiūri. Kalbėdama ji pabrėžė, kad Dievas mus šaukia pas save ne tam, kad prakeiktų ar pasmerktų, bet todėl kad Jis myli ir nori mus palaiminti. Ir tai ne todėl, kas mes esame geri ar nusipelnėme to gerais savo darbais, bet todėl, kad Jis paprasčiausiai myli. "Malone per tikėjimą mes esame išgelbėtos, malone per tikėjimą gyvename ir malone per tikėjimą mes ir nueisime anapus," kalbėjo ji. Viešpaties gerumas nesibaigia ne dėl to, kad mes gerai elgiamės. Jis nesibaigia dėl Kristaus tobulos aukos. "Viešpats sunaikins tavo gėdą, Jis nutrauks tavo pančius, Jis išrauks tave iš spąstų. Tu niekada nebuvai klaida. Tu visuomet buvai Jo planuose." - kalbėjo guodžiančius žodžius Vilma, kurie lietė daugelio moterų širdis.

Diana dalinosi apie tikėjimo brandą ir nuolankumą pabrėždama, kad šie du dalykai eina kartu. Brandus tikėjime žmogus iš tiesų yra nuolankus. Tai nereiškia, kad neturi savo nuomonės ar kad turi visada su viskuo sutikti, kas metame tavo pusėn, bet būdamas nuolankus ir brandus tikėjime žmogus nepuls į ginčus, neįrodinės ir neprikiš savo nuomonės kitiems.

Nigrita kalbėjo apie Kristaus kryžiaus jėgą, ir kad klausytojoms būtų lengviau suvokti, ką dėl mūsų ant kryžiaus padarė Kristus, drauge pažiūrėjome ištrauką iš M.Gibson'o filmo "Kristaus kančia". "Šiandien žmonėms vis sunkiau ir sunkiau patikėti, kad ne viskas yra uždirbama, kad kažką galima gauti iš malonės; juk dėl Kristaus aukos tau sakoma "tikėk ir gyvensi." - kalbėjo Nigrita. "Kai pamatai, kiek daug už tave sumokėta, kai pamatai, kad dėl tavęs ir tavo nuodėmių ant Jo kūno nebuvo likusio nesužaloto plotelio, pradedi viską vertinti per kitą prizmę."

Po paskaitos apie Kristaus kryžių dalyvės ant popieriaus lapo surašė savo nuodėmes - ne tam, kad jas kas skaitytų, bet kad jos pačios pamatytų, kiek daug joms atleista. O tuos lapus sudeginome kaitrioje laužo liepsnoje kaip simbolį, kad šių nuodėmių nebėra, nes jos - atleistos! O kokie laimingi veidai ir džiaugsmo kupinos akys! Sekmadienį po pietų, prieš pat išvažiuojant namo, kelios moterys pasidalino savo liudijimu apie tai, ką išgyveno ir patyrė šio savaitgalio metu. Liudijimai labai asmeniški, jaudinantys iki širdies gelmių. Liejosi padėka Dievui, tarnautojoms ir viena kitai.

Taigi, visokeriopai - dvasia, siela ir kūnu - atsigavusios moterys ir merginos išvažiavo atgal į Londoną. Tačiau išvažiavo tikrai kitokios, nei atvažiavo - pažinusios nors truputėlį tiesos, laisvos, pamačiusios nors truputėlį daugiau šviesos.

P.S. Taip, teisingai. Pamiršome paminėti dar vieną iš labai gerų viso savaitgalio aspektų - ten kaip visada puikus maistas!