Choras "Gausa"

"Daina aš gyvenu,
Daina gyvenimą kuriu..."

Tokie dainos žodžiai skambėjo šių metų liepos 3-4 dienomis vykusioje IX Pasaulio lietuvių dainų šventėje Toronte, Kanadoje. Į šventę sudalyvauti atvyko 1111 lietuvaičių iš įvairiausių pasaulio kampelių: JAV, Lenkijos, Anglijos, Lietuvos ir, žinoma, pačios Kanados.

Nuostabi mintis – suartinti tautiečius, taip gausiai išsibarsčiusius po pasaulį. Pirmą kartą dainų šventė Lietuvoje buvo surengta dar 1924 m. rugpjūčio 23-25 d. ir tokius šiandien jau tradicija tapusius renginius UNESCO (Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) pripažįsta kaip žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrą. Kiekvienais metais keičiasi renginio vieta, organizatoriai, tačiau pagrindinė mintis ir tikslas išlieka tie patys – suburti lietuvaičius bendrai dainai.

"Gausos" choro vyraiDainų šventės nuotaikos prasidėjo dar Londone, kuomet sulaukėme dainų knygų – naujų, kvepiančių spaustuvės dažais, su tiek daug naujų ir jau žinomų kūrinių. Choro vadovės Ritos Gužauskienės nepailstamas triūsas ir atsidavimas darbui bei pačių “Gausos” choristų noras gerai pasiruošti šventei visus dalyvius motyvavo nepavargti reguliariai lankytis repeticijose, mokytis ir dirbti. Šis triūsas atsipirko su kaupu, kuomet nuvykę į Kanadą nesunkiai įsiliejome į tūkstantinį balsų chorą. Būnant tokio milžiniško choro dalimi ir vieningai traukiant vieną dainą apima neapsakomai jaudinantis jausmas: nugara nubėga šiurpuliukai kai dainoje prie aukštų balsų prisijungia žemieji, o po to viską vainikuoja žemų bosų balsų gongai. Tai ypač stipriai juntama jau beveik himnu tapusioje dainoje “Kur giria žaliuoja”, kai vyrai užtraukia “Krantai Nemunėlio, lyg rūtų daržai...” Iki graudulio sujaudina dainoje atsiskleidžiančios emocijos, tėvynės ilgesys bei pasididžiavimas, jog esame lietuviai.

Būti svečioj šaly yra jaudinantis patyrimas, tačiau kai esi su grupe puikių draugų ir dar turi bendrą tikslą, tai jau yra nepakartojamas jausmas. Tačiau “Gausos” choro viešnagė Kanadoje nesibaigė vien vakaronėmis bei koncertais pačioje Pasaulio dainų šventėje. Turėjome progos trijų amerikoniškų džipų ekipažu pasižvalgyti ir po pačią Kanadą.

Džipų ekipažas

Liepos 5 d., pirmadienis. Temperatūra pavėsyje siekia maždaug +33oC. Atrodo tokiu oru nieko daugiau ir nesinorėtų, kaip tik įgriūti į vėsų baseiną. Tačiau “Gausos” choristai pasirinko kurkas įdomesnį vandens telkinį – Niagaros krioklius! Būdamas šalia kroklių ir žvelgdamas į šį triuškinančia jėga ir neaprėpiamu grožiu pasižymintį Dievo kūrinijos šedevrą pajunti kaip nugara nubėga šiurpuliukai – kaip tai didinga! Pabūti, pamatyti, prisiliesti...

Niagaros kriokliaiTikrai sunku šį įspūdingą gamtos reginį apibūdinti žodžiais ar netgi pamėginti įsprausti į nuotrauką. Nuo krioklio kylantis smulkių vandens purslelių debesis atrodo tarsi dulkių debesis, kuris apgaubia krioklį maždaug 200 metrų atstumu ir mums einant pro šalį atgaivina vėsiu vendens lašelių šydu.

Vandens purslų debesis

O kai laiveliu priplauki prie pat krioklio ir jauti kokia galinga jėga jį nenumaldomai supa, staiga suvoki, koks mažas ir pažeidžiamas esi. Kiekviena tame purslų sukūryje praleista minutė buvo tikra atgaiva sielai ir kūnui. Kas gi gali būti geriau tokią karštą vasaros dieną nei natūraliai gaivinantis dušas bei tuo pačiu toks smagus nuotykis po Niagaros kriokliais?! Nepakartojama!!!

LaivelisKaip sako patarlė, gera pradžia – pusė darbo. Kelionės pradžia buvo tikrai nuostabi, tačiau linksmybės dar tik prasidėjo. Taigi, prisišokę, padainavę ir pabendravę vakaronėje, kurią lietuvių parapija surengė iš Europos (Anglijojs, Lenkijos ir Lietuvos) atvykusiems chorams, choristai vėl išvažiavo iš Toronto į gamtą. Džipai vėl vežė ieškoti naujų nuotykių. Pravažiavę kelis šimtus kilometrų, sukirtę po milžinišką ledų porciją, pasigrožėję mažų Kanados miestelių ramybe, pamatę Amerikos indėnų palapines, artėjome prie kelionės tikslo.

Dažnai toks patyrimas, kuris sukelia malonų šiurpuliuką ar adrenalino antplūdį, giliai įsirėžia į atmintį, o vėliau vartant nuotraukas ar žiūrint vaizdo medžiagą vėl šviežiai atgyja ir priverčia nusišypsoti. Vieną iš tokių įsimintinų patyrimų “Gausos” choristai išgyveno antrojoje pagal dydį Kanados upėje Otavoje (Ottawa). Ši galinga, plati ir purslota upė kvietė išbandyti jėgas plaukiant pripučiamais plaustais. Tai buvo tikrai kvapą gniaužiantis, bendro susiklausymo reikalaujantis ir nemažai adrenalino sukėlęs nuotykis. Tačiau pradėkim nuo pradžių.

Apsiginklavę

Irklais apsiginklavusius bei šalmais ir gelbėjimosi liemenėmis “pasipuošusius” choristus nuvežė į starto vietą, kur jau laukė instruktoriai ir dvi valtys. Taigi pasiskirstėme komandomis, susėdome į valtis, pakartotinai išklausėme instruktažą ir išplaukėme ieškoti nuotykių. Ilgai ieškoti tikrai nereikėjo, nes jau už pirmojo upės vingio laukė slenkstis. Čia sukūriai bei srovė užpylė ir pakreipė valtį taip, kad keli choristai atsidūrė vandenyje, o vienas netgi po pačia valtimi. Tačiau patyrę instruktoriai, puikiai pasiruošę tokiems atvejams, greitai ir saugiai sukėlė iškritusius atgal į plaustą.

Otavos upė: VIDEOPo tokio nuotykio komandos netruko susiklausyti vienas su kitu, dirbti išvien ir besąlygiškai paklusti visoms tolimesnėms instruktoriaus komandoms. Pasirodo, kad tikrai esame viena komanda, kuri rūpinasi savo grupės nariais ir gali įveikti nenumatytus išbandymus bei tuo pačiu linksmai leisti laiką. Nors toliau plaukti teko ir per didesnius bei sraunesnius slenksčius, kur adrenalino kiekis kraujuje matyt siekė absoliutų maksimumą, visi išliko sėdėti valtyje. Plaukdami ramesnėse upės atkarpose grožėjomės Kanados miškų didingumu, galingais medžiais, laukine fauna ir, žinoma, maudėmės.

Šios kelionės metu “Gausos” choristai ne tik patyrė neišdildomų įspūdžių, pamatė nepakartojamų vaizdų, sudalyvavo nuostabioje šventėje, bet taip pat ir geriau pažino vienas kitą ir tapo dar vieningesnis choras. Būdami drauge tobulėjame ne tik kiekvienas atskirai, bet ir visi kartu.

Reportažą parašė: Vytautė Geštautaitė

Daugiau nuotraukų iš šios kelionės galite pasižiūrėti nuotraukų galerijoje 2010 m. išvyka į IX Pasaulio lietuvių dainų šventę

Trumpą filmuką apie įspūdingą grupės kelionę Otava upe galite pamatyti čia