Dėkot, dėkot nuo ryto ligi vakaro,
Sudėjus nakčiai bluostą vėl dėkot,
Viešpats ištraukė mus visus iš pragaro,
Tik Jam vienam ir gyrių, garbę atiduot.

Dėkot, kad saulė patekėjo iš pat ryto,
Už dovanotą dieną, naujus darbelius,
Dėkot, nes Viešpaties taip viskas surėdyta -
Maldos dejonė tik dangun paklius...

Dėkot, dėkot - krauju mes nuplauti,
Ne bet kieno, o pačio Kristaus Jėzaus.
Dangaus juk Karalystė čia pat, visai arti -
Tikėk, kad pamatysi amžinybės šviesą...