Vakar skaitant Bibliją į širdį krito viena ištrauka iš Psalmių knygos ir vėl privertė susimąstyti apie Kristaus auką ant kryžiaus:

"Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka,
kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?
Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.
Didelė kaina už sielos išpirkimą ¬ tiek niekad neturėsi,
kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo." (Ps. 49:5-9)

Iš tiesų kuo galiu išpirkti savo sielą? Auksu? Turtais? Savo apsukrumu ar gudravimu? Dievas juk nesiduoda išjuokiamas ar apgaunamas! Tik viena yra kaina ir ji jau seniai sumokėta – tai Kristaus kraujas, pralietas už mus ant Golgotos kryžiaus. Išdidiems tai – kvailystė, o nuolankiems – tikro gyvenimo versmė.

Norisi vis daugiau ir giliau pažinti Kristaus meilę, kuri aukojosi dėl manęs. Tai taip priešiška viskam, ką matai ir sutinki šiandien pasaulyje, kad tikėti tiesa nėra taip jau labai lengva. Viskas aplinkui "rėkia", kad Kristus nėra tiesa ir kad tikėjimas yra beprasmis. Aš supratau, kad man reikia savo ausis pakreipti teisinga kryptimi ir klausytis, ką kalba Kristus, o ne daugelis klaidingų pasaulio balsų. Būti Kristaus mokiniu – tai sėdėti prie jo kojų ir mokytis iš Jo. Mokytis išminties ir pažinimo, o svarbiausia – pažinti ir suprasti tą meilę, kuri pasiaukojo dėl mūsų.