"Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite, nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai." (Mato 7:12)

Gerai žinoma eilutė iš Jėzaus kalno pamokslo. Šį principą randame ir ne tik Bibiljoje. Jei pamenat, to mokė ir tėvai, ir mokytojai, ir visi kiti suaugę. Tiesa, žmonės šiek tiek ją pakreipia daugiau iš negatyvios pusės, pavyzdžiui sakydami - "Jei kitus skriausi, tai ir tave skriaus", "Jeigu meluosi, tau irgi meluos" ir t.t. Na, bet esme yra ta pati - ką mes sėjame, tą ir pjauname. Žinot, kaip yra fizikos dėsniai, kurie veikia nepriklausomai nuo žmogaus rasės ar religinių istikinimų, taip ir Dievo principai veikia nepriklausomai nuo žmogaus įsitikinimų ar jausmų. O Jėzaus pasakymas, kad į šią frazę telpa visas įstatymas ir pranašai, tai jau tikrai reiškia, kad verta atkreipt į tai dėmesį.

Mano Biblijoje įstatymai (penkiaknygė) ir pranašai užima 669 psl. - o tai pusė viso Senojo Testamento. Taigi, sakyčiau visai neblogas sutrumpinimas ;) Jeigu neturi Seno Testamento, bet atsimeni šitą frazę - tikrai neprapulsi :) :)

Lukas savo evangelijoje tai dar giliau "pakapsto" šį posakį sakydamas, kad nėra jokio nuopelno, jeigu mylim ir darom gera tik tiems, kurie ir mus myli, ar kurie gražiai su mumis elgiasi. Juk tai taip lengva. O štai padaryti gera tam, kurio net telefono numerį ištrynei iš savo mobilaus telefono, štai tai jau visai kita kalba. Kai važiuodamas gatve pamatysi jį einantį šaligatviu, ar užteks drąsos sustoti ir pasiūlyti jį pavėžinti?

Kaip gerai, kad ir Lukas aprašė ta pačią istoriją, nes būtent iš jos matome, kad Jėzus nekalbėjo apie artimuosius, bet būtent apie tuos, su kuriais bendrauti mums sekasi sunkokai. Be abejo tai visai nereiškia, kad turime pamiršti artimuosius ir elgtis su jais nepagarbiai ar atstumiančiai. Apie tą patį kalba ir kitos Šv. Rašto eilutės (Mk 12:30-31; Mt 7:17-20). Natūralu, kad Jėzus ragina mylėti savo artimuosius, bet didesnis iššūkis yra mylėti tuos, kurie mus keikia. Sėkmės, gerbiamieji :)