"Kadangi Tavo gerumas ištikimas, išgirsk mano balsą, Viešpatie, išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas" (Psalmė 119:149)
Melskis tu nesimeldęs, maldauk tu nemaldavęs, bet Dievas išklauso mus ne dėl mūsų pastangų, bet dėl savo gerumo. Ši eilutė yra kaip raktas į laisvę iš pasmerkimo kalėjimo, garantas, kad jis bent jau išklausys. Dievas visuomet yra geras, todėl nežiūrėdami į save galime būti tikri, kad Dievas išklauso mūsų prašymus ir maldas. Ir gyvi mes esame ne todėl, kad gerai maitinamės, buvome paskiepyti darželyje, ar kad laikomės saugaus greičio. Gal ir sukelia jums tokia mintis priešiškumą, bet tai tiesa. Dievas girdi mus, nes Jis geras, ir išlaiko mūsų gyvastį savo rankose, nes Jam tai yra teisinga. Nei sveikas maistas, nei skiepai, nei taisyklių laikymasis negarantuoja mums gyvybės. Tai tik apsaugo mus nuo to, kas nuo mūsų priklauso, o kas jeigu koks džigitas per raudoną su sunkvežimiu pravažiuos? Ar mūsų taisyklių laikymasis tuomet mus išgelbės? Greičiausiai ne. Žinot tą patarlę, kad "veltui budi sargybiniai, jeigu jų nesaugo Dievas"? Čia panašiai. Mes neturim sugebėjimo išmelsti dalykų iš Dievo, nes tik dėl Jo gerumo maldos yra išklausomos ir atsakomos arba ne. Ir tik dėl Jo gerumo, meilės, ištikimybės ir teisingumo šiandien esame gyvi, o va jūsų kaimynas galbūt jau po velėna. Tegu akys mūsų būna nukreiptos tik į Kristų ir mūsų Tėvą ir visi mums rūpimi klausimai bus išgirsti ir vienokiu ar kitokiu būdu išspręsti. Galų gale, Dievas gi už mus!