Pastorė Vilma
“Iš tiesų Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.” (Romiečiams 14:17).

Brangieji,

Nors Dievo Karalystė gali būti ir yra matoma ir fizinėje plotmėje, bet ji niekada joje neprasideda. Dievo Karalystė visada užsimezga ir auga mūsų širdyse. Vienas iš Jėzaus širdies troškimų yra tai, kad veikiant Šventajai Dvasiai Jo bažnyčioje šioje žemėje būtų apreikšta Dievo Karalystė.

Jėzus mokė savo mokinius melstis ir prašyti Tėvo, kad ateitų Jo karalystė (Mato 6:10). Dievo Karalystė žmogaus gyvenime atsiveria nepastebimai, dažnai po truputį, bet kai ji ateina, tiek mes patys, tiek ir mus supantys žmonės, galime ją apčiuopti ir drauge ja džiaugtis.

Turime žinoti, kad Dievo Karalystė niekada neateis be paties Karaliaus – pačiame tavo širdies centre turi būti pats Jėzus – Atpirkėjas ir Viešpats. Kuo geriau pažįstame patį Karalių ir Jo širdį, tuo ryškesnis yra ir Jo karalystės vaizdas. Biblija mus moko, kad viena iš Dievo Karalystės apraiškų yra ramybė. Kai įsigiliname ir pradedame suvokti Jėzaus žodžius, kuriais Jis mums žada niekada mūsų nepalikti ir neapleisti, mūsų širdys nurimsta patirdamos tikrą saugumą. Šis saugumą nesiremia mūsų sugebėjimu išlaikyti Dievą šalia, ar kažkaip užtikrinti Jo apsaugą mums. Jis nesiremia įtakingais žmonėmis ar palankiomis aplinkybėmis. Šis saugumas remiasi Dievo mums duotu pažadu, o savo žodžio Jis ištikimai laikosi.

Žodis “niekada“ reiškia niekada. Net tada, kai sunku tuo patikėti ir tu to kažkaip ypatingai nejauti, Jis vistiek yra su tavimi. Net tada, kai aplinkybės kalba priešingai, Jis yra su tavimi. Net kai suklumpi ir krenti veidu ant žemės, Jis yra su tavimi. Nebūtinai Jis pritaria ir džiaugiasi mūsų pasirinkimais ar veiksmais, bet savo pažado būti su mumis Jis neatšaukia, nes Jis negali būti neištikimas savo žodžiui.

Būtent Jo buvimas su mumis ir duoda mums jėgų suklupus vėl pakilti ir neleidžia aplinkybėms mūsų sugniuždyti. Jis su mumis, nes Jis ištikimai mus myli. Širdyje, kurioje yra apreikšta Dievo Karalystė, nėra vietos baimei. Toks žmogus niekada nesivadovaus aplinkybėmis, nebus įtakojamas kažkokių išorinių veiksnių. Net baisiausiose situacijose tos žmogus žinos, kad su Dievu jis galės peršokti pačias aukščiausias ir, atrodytų, neperšokamas užtvaras (Fil. 4:13). Nėra nieko blogo, kas neišeitų į gerą Dievą mylintiems, Jo vardu pašauktiems (Rom. 8:28). Toks žmogus stovės nesvyruodamas, ieškos ir lauks Dievo vedimo, o tada eis tvirtu žingsniu.

Dievo Karalystė dar pasireiškia džiaugsmu ir teisumu mūsų širdyse. Biblija mus moko, kad Jis – Jėzus – tapo nuodėme, kad mes galėtume patirti Jo ant kryžiaus mums duotą teisumą. Kada suvoki šių evangelijos žodžių prasmę ir priimame Jo auką už mus, širdis išteisinama ir joje nebelieka nuolatinio kaltės jausmo. Širdis nurimsta dėkingume Karaliui už Jo brangų kraują. O iš per Jėzų Kristų išteisintos širdies, aukštindami patį Dievo gerumą, kyla ir teisūs darbai.

Žmogus, kurio širdyje yra apreikšta Dievo Karalystė, bus pilnas džiaugsmo, kuris nesiremia tik trumpalaikėmis pergalėmis. Šis džiaugsmas remiasi Dievo Žodžiu, kuris sako, jog Dievui nėra negalimų dalykų (Lk. 1:27), ir kad tie, kas sudės savo viltis į Jį, niekada neliks nuvilti (Rom. 9:33). Žmogus, kuris suvokia, kad Jo vardas yra įrašytas Gyvenimo knygoje dėl jo tikėjimo Kristaus auka, negalės sustoti džiūgavęs. Tokio žmogaus negąsdins net pati mirtis.

Dievo Karalystė laikosi Dievo žodžiu, todėl ir pas mus ji ateina per Dievo žodį veikiant Šventajai Dvasiai mumyse. Norint patirti Dievo Karalystę yra vienintelė sąlyga: patikėti Karaliumi ir priimti Jo žodžius bei Jo meilę mums. O kai mūsų širdis yra pilna ramybės, džiaugsmo ir teisumo, mūsų žodžiai ir veiksmai būtinai tai atspindės. Štai tokiu būdu Dievo Karalystę matys ir mus supantys žmonės.

Dažnai klystame nukreipdami savo pastangas ir energiją stengdamiesi kažką pakeisti išorėje vietoj to, kad šias jėgas nukreiptume ieškoti Dievo Karalystės ir tos karalystės Karaliaus, o visa kita juk bus pridėta (Mt. 6:33). Nuolat atnaujinkime savo protus Dievo žodžiu. Neleiskim savo mintims ganytis tokiose nevaisingose lankose, kaip apkalbos, kritika ar neviltis. Medituokime, kalbėkime sau ir kitiems Dievo žodį. Įsigilinkim į mums pasakytus žodžius. Prašykime Šventosios Dvasios apreiškimo. Duokime laiko žodžiui sudygti mūsų širdyse ir pamatysim, kaip mūsų tamsoje atsiranda šviesa. Negailėkime savo laiko Dievo žodžio studijoms, atsiskyrimui, apmąstymui ir maldai. Neapleiskim šventųjų susirinkimų, nuolat uoliai ieškokime Jo karalystės ir Jo teisumo, o visa kita laikui atėjus susidės į vietas. Pradėkim savo gyvenimo namo statybą nuo pamatų, o ne nuo stogo. Esate pašaukti gyventi pergalėje, todėl nesusitaikykime su kuo nors mažiau.

Visuomet jūsų,
Pastorė Vilma